Kelias į Naują Pasaulį

Kas gali išgelbėti Rusiją ir pasaulį?

Pranašystės ir realijos

Mes girdėjome daug pranašysčių apie tai, kad Rusijai yra parengta misija tapti naujame amžiuje dvasiniu pasaulio vedliu. Apie tai ne kartą kalbėjo bulgarų aiškiaregė Vanga, kurios pranašavimai išsipildė 80% atvejų (likę 20% buvo, kaip taisyklė, nesuprasti). Tą patį tvirtino amerikiečių "miegantis" pranašas Edgar Keisi. Apie tai buvo kalbama Fatimos pranašystėje, kada vaikams apsireiškė Motina Marija ir prašė įšventinti Rusiją Jos Tyrai Širdžiai. Šventųjų senolių ir šventikų - Serafimo Sarovskio, vienuolio Avelio, Feofano Poltavskio, Serafimo Vyrickio, Joano Kronštadskio ir kitų pranašystėse skelbiama apie aukštą Rusijos misiją. Taip pat ir daugelis kitų pranašų, aiškiaregių, pasiuntinių kalbėjo apie aukštą Rusijos vaidmenį pasaulio likime, kurią ši šalis realizuos tam numatytu laiku. Šie laikai, pagal pranašystes, jau ateina - prasidėjo 21-as amžius.

Ką gi mes matome savo akimis? Jau realiai vykstantį ekonominį karą. Rusiją tiesiog užsipuolė visas "civilizuotas" pasaulis, pritaikė ekonomines sankcijas. Daromas spaudimas bankų sistemai, draudžiamas užsienio bankų ilgalaikis Rusijos ekonomikos kreditavimas. Daromas poveikis pačių stambiausių šalies įmonių darbui. Dirbtinai sulaikomos naftos kainos, nuo kurių priklauso Rusijos gerovė. kas gi laukia Rusijos toliau? Koks gali būti tolimesnis Rusijos vystymosi scenarijus?

Rusija yra istoriniame savo tolimesnio kelio pasirinkimo taške, kuriame net nežymūs poveikiai, vidiniai pokyčiai gali nulemti staigius pasikeitimus šalies vystymosi kryptyje. Senovės išmintis byloja apie tai, kad silpnas nugali stiprų, o tylus nugali garsų. Todėl tolimesnio Rusijos kelio pasirinkimo variantai gali būti įvairūs, priklausantys ne tik nuo jėgų, bandančių sugriauti Rusiją, planų ir veiksmų, bet ir nuo kiekvieno iš mūsų pasirinkimų - to "silpno" poveikio, kuris gali pakeisti istorinę įvykių eigą ir, nepaisant jokių išorinio poveikio priemonių, nukreipti Rusijos vystymąsi dvasinio atgimimo, klestėjimo ir evoliucijos vaga.

Panagrinėkime galimus Rusijos vystymosi variantus, nulemiamus kiekvieno iš mūsų laisvu pasirinkimu, remdamiesi analogiškų pasirinkimų ir jų pasekmių analize netolimoje Rusijos praeityje. Vienas iš galimų variantų - tas, kurio labai tikisi jėgos, destabilizuojančios situaciją Rusijoje bei pasaulyje ir susijęs su negatyviu pasirinkimu. Kryptingų ir gerai apgalvotų visos eilės vakarų valstybių vadovų ir tų, kurie stovi pasaulinės istorijos užkulisiuose, veiksmų pasėkoje kils prekių kainos, bet pensijos ir atlyginimai taip greitai augti negalės, kadangi biudžetas negaus papildymo dėl žemų naftos kainų pasaulinėje rinkoje. Centrinis bankas ir toliau kels procentinį kreditavimo tarifą. Todėl, verslininkai negalės imti kreditų verslo atidarymui ir vystymui. Įvyks gamybos nuosmukis, įmonių uždarymas ir, kaip pasekmė, mažos pajamos, bedarbystė. O toliau seks maištai, valdovo nuvertimas... Štai ko siekia priešiškos jėgos.

Nejaugi visi aiškiaregiai ir pranašai, vienu balsu pranašavę didingą dvasinę Rusijos ateitį, klydo? Remdamiesi daugelio amžių istoriniais pavyzdžiais galime vienareikšmiškai tvirtinti, kad prieš įvykstant kažkam labai šviesiam, priešiškos jėgos suaktyvėja ir imasi žūtbūtinio pasipriešinimo. Taip, Erodas žudė naujagimius, siekdamas atsikratyti Jėzaus - būsimojo "žydų karaliaus". Taip ant inkvizicijos laužo buvo sudegintas iškilus savo laikmečio mokslininkas Džordano Bruno, neigęs senas pažiūras į Saulės sistemos sandarą ir tvirtinęs, kad Visatoje esančių pasaulių skaičius - begalinis. Taip žiema priešinasi neišvengiamam pavasario atėjimui. Taip naktis tamsi prieš aušrą.

Šį tamsų laikmetį reikia išgyventi! Nepasiduoti panikai ir baimei. Nenusiristi iki valdovo kaltinimo ir juodinimo. Nesupanašėti su senovės romėnais, reikalavusiais "duonos ir reginių". Neišbarstyti to kas šventa, kas yra ir kas visada buvo mūsų sielose - to dorovinio prado ir gilaus suvokimo, kad ne vien duona žmogus yra gyvas, o atjauta ir gailestingumu, garbe ir sąžine.

Rusija jau pakankamai prisikentėjo per pirmąjį ir per antrąjį pasaulinius karus. Dabar ją norima įtraukti į trečiąjį pasaulinį karą. Rusijos sąskaita išspręsti savo ekonomines problemas. Juk karas - tai dideli pinigai, milžiniškas pelnas. Kieno pelnas? Valdančio elito. Bet niekada ir jokioms tautoms karas neatnešdavo gerovės - tik skausmą ir vargą, skurdą ir netekimus.

Visa tai Rusijoje jau buvo, mes jau padarėme šias klaidas! Nejaugi vėl jas pakartosime?!

Nekartoti praeities klaidų

Šiandieninė situacija atkartoja praeito amžiaus pradžios situaciją: tuomet Vokietija, Austro-Vengrija, Bulgarija ir Turkija, o kartu su jomis JAV ir Japonija užsipuolė Imperatoriaus Nikolajaus II valdomą Rusiją. Šalis iš pradžių buvo nualinta maištais ir revoliucijomis šalies viduje, o vėliau, sunaikinus valdovą, ilgiems metams panardinta į suirutę.

Nikolajaus Aleksandrovičiaus Romanovo valdoma Rusija pakėlė galvą ir išsitiesė visu ūgiu. Šalyje vyko greitas pramoninis-ekonominis augimas. 1885-1913 metais pramonės produkcija išaugo 5 kartus, žmonių pajamos - 3 kartus, išlaidos švietimui ir kultūrai - 8 kartus. Tai viršijo šių rodiklių augimo tempą labiausiai išsivysčiusiose pasaulio valstybėse. Pagal pagrindinių žemės ūkio kultūrų gamybos apimtis Rusija tapo pirmąja valstybe pasaulyje. Vyko aktyvus geležinkelių tiesimas, upių laivyno ir lėktuvų gamybos vystymasis. Rublis spaudė franką ir markę, lenkė dolerį, pagal kotiruotę artėjo prie svaro sterlingų. Nikolajaus II iniciatyva buvo pamėginta apriboti giklavimosi varžybas (1899 ir 1907m. Hagos tarptautinės taikos konferencijos).

Sustabdyti Rusiją buvo galima tik vienu būdu: sunaikinus pagrindą - tikėjimą į Dievą, carą ir Tėvynę. Rusiją visada valdė caras - Dievo pateptasis. Tai Dieviškasis valdymo būdas, kai caras yra Dievo Valios įgyvendintojas žemiškajame plane. Sukompromitavus carą ir jo šeimą, Rusiją galima buvo greitai parklupdyti ant kelių. Prasidėjo caro šeimos pjudymas, pasinaudojant masinėmis informavimo priemonėmis (tuomet egzistavusios plačios žodžio laisvės metu buvo apie 1000 leidinių, didžioji dalis kurių laikė savo pareiga patalpinti Rasputino, kaip žmogaus - artimo caro šeimai, ir imperatoriaus su imperatoriene karikatūras).

Bet kokia situacija, net tos, su kuria caras neturėjo jokio ryšio, tuoj pat buvo nukreipiamos prieš jį.

Taip Chodynkoje, karūnavimo šventės metu kažkas paskleidė gandą, kad ne visiems užteks dovanų ir pusės milijono žmonių minia puolė link dovanų dalinimo vietų, spausdami ir trypdami vieni kitus: tūkstančiai buvo sužaloti, daugelis - mirtinai sutrypti. Štai jau prie caro vardo ir klijuojama etiketė - "kruvinasis". Ir daugybė caro gerų darbų žmonių sąmonėje nubraukiami - visi svarsto tik suklydimus ir klaidas.

Kitas pavyzdys - sausio 9 provokacija. Tą dieną daigiatūkstantinei darbininkų eisenai link Žiemos Rūmų vadovavo šventikas Gaponas. Jis vedė darbininkus susitikti su caru, tuo pat metu žinodamas, jog imperatoriaus su šeima net nebuvo Peterburge.

Dingstis pradėti streiką buvo visiškai banali - 4-ių darbininkų atleidimas, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo atleisti už nemokšišką darbą ir pravaikštas. Bet iš kibirkšties įsiplieskė liepsna. Sumaniai Gapono ir jo padėjėjų įaudrinti darbininkai pasirašinėjo ant peticijos, kurios tekstas pabaigoje, šalia ekonominių, papildomai apaugo dar ir politiniais reikalavimais, iš anksto žinant, kad šie reikalavimai yra neįgyvendinami. Darbininkai atėjo prie rūmų, turėdami visiškai kitokį įsivaizdavimą ir motyvus nei eserų provokatoriai-revoliucionieriai, nukreipę Gaponą. Provokatoriams reikėjo diskredituoti ir pažeminti carą tautos akyse. Ir tikslas buvo pasiektas.

Dabar mes žinome, kad 1905 metų sausio 9 provokacija buvo įvykdyta už Japonijos ir JAV pinigus. Išsekinta rusų-japonų kare, Japonija, siekdama susilpninti savo priešininką, dėjo pastangas sukurstyti vidinį nepasitenkinimą Rusijoje. Ir tai jai pavyko.

1914 metais Rusija buvo įtraukta į Pirmąjį pasaulinį karą. Norint sustabdyti, užtikrintai link pergalės judėjusią Rusiją, vėl imamasi bandymų sugriauti šalį iš vidaus. 1917 metų vasario revoliucijos priežastimi tapo nusikalstamas sumanymas - į Peterburgą sąmoningai nebuvo pristatoma ir nebuvo parduodama parduotuvėse duona. Kilo liaudies maištas. Vyriausybė buvo priversta iš fronto nuimti dalinius ir nukreipti juos maišto malšinimui.

Artimiausia caro aplinka, didžioji kariuomenės vadų dalis ir net kai kurie Romanovų šeimos nariai išdavė carą. Jis liko vienas ir buvo priverstas pasirašyti Atsisakymą nuo sosto. O toliau - tremtis ir visos caro šeimos sušaudymas. Ilgiems 70-iai metų Rusija liko be Dieviškojo vadovavimo - be Dievo pateptojo, be Dievo sieloje.

Šaltasis karas tęsė Rusijos griovimo iš vidaus politiką. 1991 metų pabaigoje įvyksta TSRS griūtis (suveikia principas "skaldyk ir valdyk"). Į Rusiją plačiu srautu plūsteli vakarietiškos "vertybės": sotumo ir komforto, gražių daiktų ir įpakavimų siekis, o tuo pačiu narkotikai, laisvas seksas, griaunanti muzika... Savanaudiški fizinio plano interesai palaipsniui uždengia dvasinį pagrindą, iš tautos sąmonės išstumiama viskas, kas šventa. Juk šalis, besirūpinanti tik vartojimu, kažin ar galvos apie dvasinį vadovavimą.

Bet Dievas myli Rusiją, Jis davė jai naują valdovą. Dabar tai Putinas. Ir ką gi mes matome? Vėl viskas kartojasi. Daugelis Prezidento nurodymų ignoruojami "penktosios kolonos" - įvairiausio plauko valdininkų. Išsivysčiusios pasaulio šalys visais įmanomais būdais vykdo rusų valdovo pjudymą, siekdami iššaukti neapykantą jam įvairių šalių tautose. Rusija vadinama agresore. Spaudžiama sankcijomis, siekiant rublio griūties ir rusų gyvenimo lygio sumažinimo. Skatinamas nepasitenkinimas šalies viduje.

Ką gi mes pasirinksime? Trečiąjį pasaulinį? Antrą Maidaną?

Ar neprimena Maidano įvykiai 1905 metų sausio 9 provokacijos? 1905 metais masinės darbininkų eitynės peraugo į kruviną susirėmimą su valdžia. Ukrainoje 2013-iais masinė protesto, prieš sutarties su Europos Sąjunga pasirašymo pristabdymą, akcija peraugo į pilietinį karą.

Mūsų akyse Ukrainoje labai sumaniai buvo įgyvendinta ta pati valdomų spalvotų revoliucijų sukėlimo technologija, kaip ir Tunise, Libijoje, Sirijoje. Buvo ir nepavykusių bandymų pradėti revoliucijas Venesueloje, Egipte, Turkijoje ir Kinijoje (Honkonge). Rusijoje 2011 m. gruodį, kada rinkimų į parlamentą metu buvo aptikti pažeidimai, provokatoriai greitai surengė "Bolotnaja" aikštėje mitingą "Už sąžiningus rinkimus". Dalyvavo virš 70 tūkstančių žmonių ir "civilizuotų" šalių pasiuntiniai Rusijoje. Paruošti smogikai rengė provokacijas su OMON. Kituose miestuose taip pat buvo organizuojami mitingai. Tada nepavyko.

Visos spalvotos revoliucijos vykdomos pagal tą patį scenarijų, pagal kurį 1917 metais buvo surengta raudonoji revoliucija Rusijoje.

Mes norime to paties Rusijai ir dabar?

Pačiu artimiausiu metu prieš mus iškils pats svarbiausias pasirinkimas: materialinis komfortas ar dvasiniai idealai, o iš esmės - pasirinkimas tarp evoliucinio vystymosi kelio, grįsto dvasinėmis vertybėmis, istoriškai artimoms Rusijos gyventojams, ar chaosas ir degradacija.

Pačiu artimiausiu metu Rusijos laukia kainų augimas, materialinės padėties pablogėjimas, kažko gali laukti skurdas ir badas. Vėl kažkieno nusikalstamu paliepimu bus nutrauktas duonos tiekimas, kaip 1917-ųjų metų Peterburge... Tada Rusijos liaudis pasirinko nedorai, pasirinkimas buvo prieš savo sąžinę, prieš Dievą, atsisakius ir nužudžius savo Carą. Nejaugi vėl pakartosime tą pačią klaidą?

Tada, 1917-aisiais, 80% žmonių buvo už carą. Dabar 80% Rusijos gyventojų palaiko savo Prezidentą. Bet revoliuciją vykdo ne visa tauta, o tik keli procentai išdavikų, sumaniai nukreipiantys liaudies mases savo asmeninių planų realizavimui - gauti valdžią ir pinigus. Jeigu Tauta renkasi aklai, vedina elito apmokėtų MIP (masinių informavimo priemonių), įtikėdama propaganda, provokacijomis, panika ir baime - ji visada lieka pralaimėtojo pozicijoje.

Rusija turi dvasios jėga įveikti situaciją, išlaikyti orumą ir suvokimą to, kas vyksta! Kalba eina ne tiesiog apie valstybių priešpriešą. Kalba eina apie mūšį tarp Gėrio ir Blogio, Šviesos ir Tamsos.

Tamsos jėgos bando persverti situaciją, naikindamos pagrindą - mūsų santykį su Dievu. Rusijoje šiuo metu šio pagrindo nėra. Jeigu Rusijos gyventojai nesuvoks praeities klaidų, neatgailaus už jas, mūsų laukia pasikartojimas to paties, kas vyko praeito amžiaus pradžioje, tik sunkesnių išbandymų pavidalu.

Rusija pasirinko kai žudė carą. O mes ir vėl turime pasirinkti.

Kiekviename iš mūsų yra ir Gėris, ir Blogis. Nuo mūsų priklauso, į kurią pusę nukreipsime savo sąmonę. Jeigu skatinsime pyktį ir agresiją, tai pasuksime 1917-jų metų keliu.

Pradžioje pasirenkama sąmonėje, po to pasirinkimas realizuojasi, įgaudamas realių įvykių pavidalą. Jeigu tautos sąmonės lygis pakankamai aukštas, jeigu tokios vertybės, kaip garbė ir sąžinė, stovi pirmoje vietoje, tai jokio nuvertimo, jokio karo ir kitų kataklizmų nebus. Visa situacija pasisuks ir pradės tekėti kita, šviesia ir pozityvia kryptimi.

Dieviškoji pagalbos ranka

Dievas iš tikrųjų myli Rusiją. Jis visada veikia "numatydamas ėjimus į priekį" ir pasiunčia į pasaulį valdovus, taip pat ir pranašus bei pasiuntinius, kurie ruošia dirvą dieviškojo vadovavimo priėmimui ir perteikia žmonėms Dieviškąjį Mokymą.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Taip buvo prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kada Didieji žmonijos Vedliai perdavė kruopščiai saugomas žinias per J.P. Blavatskaja. Taip buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą, kada Agni Joga Mokymas buvo perteikiamas per Rerichų šeimą. Dabar yra Naujas Mokymas - Išminties Valdovų Mokymas - atėjo į žemę [1].

Šis Mokymas - senas, kaip ir pats pasaulis, ir jis - universalus, kadangi paaiškina visuomenės problemų priežastis, kokiame vystymosi etape žmonija bebūtų: kaip prieš tūkstančius metų, taip ir 21-ojo amžiaus pradžioje. Suprantamai išaiškindamas dabartinę situaciją ir galimas išeitis iš globalios krizės, jis tampa ypatingai aktualus.

Mokymas duotas rusų kalba, todėl visų pirma yra skirtas rusams. Laiškai - tai išties Dieviškoji Pagalbos Ranka, leidžianti juos skaitančiajam palaikyti aukštą sąmonės lygį ir iš šio lygmens vertinti realybę.

Mokymas remiasi trimis banginiais - trimis Kūrinijos įstatymais:

– Karmos Įstatymu.

– Reinkarnacijos Įstatymu ir

– Aukščiausiuoju Dorovingumo įstatymu.

Jeigu šiuos įstatymus perteikti pačia paprasčiausia kalba, gaunamas toks tarpusavio ryšys.

Žmogus nėra tik fizinis, t.y. tik mirtingas kūnas. Be mirtingosios dalies, jis dar turi ir nemirtingąją, kuri evoliucionuoja daugelio įsikūnijimų arba inkarnacijų metu. Pagal Reinkarnacijos Įstatymą, žmogus sugrįžta į šį pasaulį gyvenimas po gyvenimo tik vienu tikslu - pašalinti visus paklydimus ir pažinti Tiesą. Kiekviename iš gyvenimų jis atlieka vienus ar kitus veiksmus, kylančius iš jo tikėjimo šiais paklydimais arba iliuzija. Jeigu šie veiksmai nesuderinami su Aukščiausiuoju Doroviniu Įstatymu, jų rezultatu tampa karma. Blogis, kurį mes sukuriame viename iš gyvenimų, pagal Karmos Įstatymą, sugrįžta mums nelaimėmis kitame gyvenime. Ir tai tęsiasi įsikūnijimas po įsikūnijimo, kol žmogus nenustos kurti blogio ir neįgis išminties.

Jeigu susimąstyti - tai labai išmintinga Kūrinijos sąranga! Juk per vieną gyvenimą neįmanoma tapti tobulu. Jeigu mes gyventume tik vieną gyvenimą, tai nebūtų jokios prasmės siekti aukšto dorovingumo, o savo vienintelį gyvenimą galima būtų nugyventi besimėgaujant visomis jos gėrybėmis, nesirūpinant savo netinkamu elgesiu kitų žmonių atžvilgiu.

Štai todėl Visatoje ir veikia nešališkas Karmos įstatymas, kuris skelbia: "Bet kokia priežastis turi savo pasekmę" arba "Ką pasėsi, tą ir pjausi". Kiekvienas žmogus privalo atsakyti už savo pasirinkimus! Ir anksčiau ar vėliau, šiame ar kitame gyvenime ši karminė atsakomybė pasieks žmogų.

Pritaikykime Mokymą gyvenime. Dabar Rusijoje vėl įsikūnijusi ta karta, kuri prieš šimtmetį nuvertė carą. Jų sielos - mūsų su jumis sielos - įsikūnijo tam, kad prieš jas vėl iškiltų tas pats pasirinkimas.. Tada pasirinkimas buvo neteisingas: atsisakymas nuo Dievo, išdavystė ir caro bei visos jo šeimos nužudymas. Netruko pasireikšti ir pasekmės: suirutė, badas, doros ir moralės kritimas, represijos, karai, lageriai, bedievystė ir kitos bėdos.

Ką ši karta pasirinks dabar?

Kaip pagalba buvo duotas Išminties Valdovų Mokymas. Jis apima savimi daugiau skirtingų Mokymų, tame tarpe ir pagrindinį - Mokymą apie sąmonės pakeitimą. Nes tik būnant teisingos, pakylėtos sąmonės būsenos, įmanoma teisingai pasirinkti.

Tobulesnei sąmonei atitinka tobulesnis pasaulis.

Jeigu šią Pagalbos Ranką rusai būtų priėmę, tai eilinis karas būtų įveiktas. Tačiau didžioji šalies gyventojų dalis nepasinaudojo suteikta galimybe. Ir dabar sunku pasakyti, kas mūsų laukia artimiausioje ateityje.

Atgaila išgelbės Rusiją

Knyga "Atgaila išgelbės Rusiją. Apie Caro šeimą" [2] išvydo pasaulį "SiriuS" leidybos namuose 2013 metais, 400 metų sukakties Romanovų Dinastijai proga. Ji skirta Imperatoriui Nikolajui II Aleksandrovičiui Romanovui ir jo šeimai. Joje atskleisti visiškai kitokie kiekvieno iš Caro šeimos narių charakteriai, negu jie buvo pateikiami visą pereitą šimtmetį mokykliniuose vadovėliuose.

Sostą užėmus Nikolajui II, Rusija įgavo unikalų šansą - palaipsniui perkeisti visuomenę aukščiausių dvasinių ir dorovinių principų pagrindu. Rusija jau turėjo visas sąlygas tapti pasauliui dvasiniu vedliu, įgyvendinti ir parodyti kitoms tautoms Dieviškojo vadovavimo šaliai galimybę per tikrąjį Dievo išrinktąjį. Bet nebuvo leista! Sumaniai manipuliuojant darbininkų ir inteligencijos sąmone dviejuose didžiausiuose miestuose: Maskvoje ir Peterburge, įtraukiant šalį į išorinį pasaulinį ir vidinį pilietinį karą, priešiškos jėgos ilgam užvėrė tokią galimybę Rusijai.

Tiksliau pasakius, užvėrėme mes patys, pasiduodami žemiausiems instinktams ir pasirinkę ne tą kelią. Dabar prieš mus - vėl kelio pasirinkimas.

Tai gal užteks lipti ant to paties grėblio?!

Knygoje teigiama:

"Viską galima pakeisti. Mes tikime, kad Rusijos laukia didi ateitis. Bet tam, kad Rusijai atsivertų naujas šviesus Kelias, kiekvienas visuomenės narys turi pereiti atgailą ir išpažintį savo širdyje. Išpažinčiai nereikalingos žmonių minios, mitingai ir demonstracijos. Net vieno žmogaus tyli širdinga atgaila perimama visos tautos. Vieno žmogaus pasiekimai dvasiniame kelyje dedami į visos tautos dvasinių pasiekimų taupyklę. <...>

Keisdami savo sąmonėje požiūrį į šimtmečio senumo įvykius, peržiūrėdami vidinių vertybių sistemą, nes pakeisime Rusijos ir viso pasaulio istorinio vystymosi eigą, nukreipdami ją Dieviškąja vaga.

Mes turime sugrįžti prie Dievo".

Pirmas žingsnis - padarytos klaidos suvokimas ir atgaila. Tik atgailaujant dėl to kas padaryta - nekaltų žmonių nužudymo, Rusijos tauta gali žengti kitą žingsnį.

Antras žingsnis - tvirtai nuspręsti nekartoti praeities klaidų.

Trečias - saugoti vidinę ramybę ir orumą, nepasiduoti provokacijoms, rinktis Dievą ir Aukščiausiąjį dorovingumo Įstatymą: bet kokiose situacijose veikti dorovingai ir elgtis dorai.

Šiame žingsnyje padės Išminties Valdovų Mokymas.

Kas gali išgelbėti pasaulį?

Šiuo metu Vakarai ir Rytai vienas kitame mato savo priešą. Reikia išsilaisvinti nuo šio stereotipo. Jeigu Rusija matys JAV ir Europos šalis kaip savo priešą, ir priešingai, šios šalys Rusiją laikys agresore - tai atves iki karo. Nes anksčiau ar vėliau tai, kas yra didžiosios dalies žmonių sąmonėje, nusėda fiziniame plane.

Pačioje Europoje šiuo metu bandoma išvystyti antiislamiškas nuotaikas. Yra ir tokių, kurie finansuoja nesantaikos tarp tautų kurstymą. Visada egzistavo jėgos, kurios siekė destabilizuoti situaciją pasaulyje bet kokiu pretekstu ir bet kokia kaina.

Bet lygiai taip pat egzistuoja ir šviesos jėgos, harmonizuojančios ir stabilizuojančios padėtį pasaulyje. Ši riba tarp šviesos ir tamsos yra kiekvieno žmogaus sąmonėje.

Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo tautybės, tikėjimo, socialinės padėties ir gyvenamosios vietos, visą laiką renkasi: elgtis sutinkamai su sąžine, su Dievu, esančiu viduje, ar elgtis nesąžiningai; elgtis dorai ar nedorai. Šie pasirinkimai sumuojasi su kitų žmonių pasirinkimais ir sukuria arba šviesią ateitį, arba liūdną ateitį visai žmonijai. Kiekvieno žmogaus pasirinkimas turi reikšmę!

Dabartinė situacija pasaulyje - tai ne Rusijos problema. Tai visos pasaulinės sistemos problema: ką pasirinks žmonija? Seks paskui materialinius tikslus ar kreipsis į Dievą?

Rusija turi tik pradėti šį procesą. Pasak pranašysčių ji turi tapti Naujojo Pasaulio pasaulėžiūros nešėja. Bet kol kas Rusija dar neturi kuo pasidalinti su pasauliu. Ir Rusijai reikia visų pasaulio šviesnešių pagalbos. Būtent dabar!

Atgailos procesas liečia ne tik Rusiją. Nikolajaus II valdymo metais Rusijos Imperijos sudėtyje buvo daugybė vėliau atsiskyrusių šalių teritorijų: Ukrainos, Baltarusijos, Rytų Lenkijos, Suomijos, Pabaltijo šalių, Užkaukazės ir Vidurio Azijos. Šios šalys taip pat yra atsakingos už tuos įvykius, kurie įvyko Rusijos Imperijoje prieš šimtmetį. Atsakingos yra JAV, Japonija ir Vokietija, kurių pinigais buvo vykdomos 1905 metų provokacija ir 1917 metų revoliucija, taip pat šalys, kariavusios prieš Rusiją Pirmajame pasauliniame kare - Vokietija, Austro-Vengrija, Bulgarija, Turkija. Todėl šios šalys neturėtų stovėti nuošaly, jų užduotis - padėti Rusijai. Kiekviena iš šių šalių prisidėjo prie to, kad Rusijoje būtų atsižadėta Dievo. Atsiribodami nuo Rusijos, žmonės atsiriboja nuo Dievo. Nes, sutinkamai su pranašystėmis, Naujoji Pasaulio tvarka, grįsta Dieviškaisiais principais, turi ateiti iš Rusijos.

1918-1920 m. intervencijoje į Rusiją dalyvavo ir kitos šalys: Didžioji Britanija, Prancūzija, Graikija, Rumunija... Iš viso 14 šalių. Kaip matome, daugelis šalių vienaip ar kitaip stojo prieš Rusiją.

Jeigu mes norime, kad pasaulyje viskas pasikeistų į gera, visiems būtina padėti Rusijai. Padėdami Rusijai, šalys tuo pačiu padeda ir sau, ir visai pasaulinei bendruomenei pradėti judėjimą į Naują Pasaulį - pasaulį be karų, be žudynių, be korupcijos, be daugybės problemų, kurios egzistuoja tik dėl aukščiausių dvasinių ir dorovinių vertybių prioriteto nebuvimo, Dieviškosios ideologijos nebuvimo.

Šiuolaikinėje visuomenėje egzistuoja 4 valdžios rūšys: įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji, teismų ir MIP (masinių informavimo priemonių) valdžia. Bet visi kukliai nutyli apie pačią svarbiausią, aukščiausiąją - Dievo Valdžią, Aukščiausiojo Įstatymo valdžią. Jeigu visos 4 valdžios ir visuomenė bendrai nesivadovauja Dieviškuoju Įstatymu, tada tokia visuomenė pasmerkta degradavimui ir išmirimui.

Vedančiąja šiuolaikinės visuomenės ideologija yra vartojimo ideologija. Kaip atsvara jai, į pirmą planą turi išeiti Aukšto Dorovingumo ideologija, arba Dieviškoji ideologija [3].

Jeigu vartotojiškoje visuomenėje egzistuoja rasinė, turtinė, religinė ir kitos nelygybės, tai dorovingoje visuomenėje žmonija bus vertinama kaip tautų brolija.

Jeigu vartotojiškoje visuomenėje egzistuoja visaleistinumas, piktnaudžiavimas laisve siekiant malonumų ir norų patenkinimo, tai aukšto dorovingumo visuomenėje, laisvė - tai suvokta būtinybė sekti Aukščiausiu Doroviniu Įstatymu, egzistuojančiu Visatoje. Ir naujo mąstymo žmogus įgyja neribotą veiksmų laisvę šio Įstatymo rėmuose.

Jeigu vartotojiškoje visuomenėje valdžia visomis išgalėmis stengiasi laikyti žmonių mases paklusniomis, seka paskui politinę konjunktūrą, kovoja dėl valdžios, perka pareigas ir kuria korupciją, tai naujoje visuomenėje vadovaujančias pareigas užims geriausi tautos atstovai, pasižymintys aukštomis moralinėmis savybėmis.

Jeigu vartotojiškoje visuomenėje į Dievą žiūrima vartotojiškai, prašant asmeninės naudos, prisilaikant išorinių ritualų, tai aukšto dorovingumo visuomenėje į Dievą žvelgiama kaip į absoliučių vertybių, nulemiančių visą žmogaus gyvenimą, šaltinį; kaip į Aukščiausiąjį Įstatymą, laisvanoriškas kuriuo sekimas, yra pagrindinis gyvenimo prioritetas.

Kol žmonija nepripažins ir trijų pagrindinių Kūrinijos Įstatymų: Karmos Įstatymo, Reinkarnacijos Įstatymo ir Aukščiausiojo Dorovingumo Įstatymo nelaikys gyvenimo pagrindu, kol ji vadovausis tik mirtingos egzistencijos viename-vieninteliame gyvenime sąvokomis, kol neišmoks atsakomybės už savo mintis, žodžius ir poelgius, kol ji nesupras, kad pagrindinis jos egzistavimo tikslas yra kilimas į Dievą evoliucijos laipteliais,- tol ji neras nusiraminimo ir gyvenimo prasmės. Ji vėl ir vėl rinks "pragarišką" savo paklydimų derlių, atgręždama prieš save savo veiksmų pasekmes.

Šių tiesų suvokimas leis mums suimti ištiestą mums Pagalbos Ranką - Mokymą, kuris turi savyje visa kas būtina Kelyje į naują Pasaulį - Pasaulį, kuriame vyraus aukščiausių dvasinių ir dorovinių vertybių prioritetas.

Kada, Mokymo dėka, naujoji ideologija sudygs žmonių protuose ir širdyse, tada pasaulis bus išgelbėtas!

Tatjana Mikušina,
Jelena Iljina

Padėk Rusijai ir pasauliui!

Pradėk nuo savęs!

Įstok

į Tarptautinį Visuomeninį Judėjimą
"UŽ DOROVĘ!"

http://www.uzdorove.lt

zn.lithuania@gmail.com